3 Europos kino festivaliai, kuriuos verta aplankyti

4a3db55e6a2b3d3a71-68887680[1]

Kino festivaliai – tikra šventė režisieriams, aktoriams bei kino mylėtojams. Tokių renginių metu miestuose tvyro ypatinga atmosfera. Lietuvoje, o ypač Vilniuje, taip pat galime džiaugtis vis augančia kino festivalių gausa. Juk nuostabu, kai šimtai žmonių, suvienyti meilės filmams, bent kelioms dienoms pamiršta savo kasdienius rūpesčius ir godžiai žiūri visus rodomus filmus. Kiekvienas kino festivalis yra ypatingas ir turintis tam tikrus išskirtinius bruožus. Šiais laikais tikri kinomanai nebepaiso geografinių ribų ir noriai leidžiasi į keliones po užsienio šalių kino festivalius. Tai padaryti yra kur kas paprasčiau nei atrodo – tereikia paskirti kelias minutes kelionių pasiūlymų paieškai internete. Egzistuoja daug portalų, tokių kaip greitai.lt, kuriuose lėktuvų bilietai atsieina kone tiek pat kaip bilietai į kiną dviems. Tad, kodėl apsiribojus tik mūsų šalyje vykstančiais kino festivaliais? Pradėkime nuo Europos.

  1. Kanų kino Festivalis

Žymusis Kanų kino festivalis yra tikra legenda. Šis renginys sutraukia ypatingai didelį būrį pačių talentingiausių kino pasaulio atstovų. Tad, jo populiarumu abejoti neverta. Įspūdžiai iš apsilankymo Kanų kino festivalyje neabejotinai išliks visam gyvenimui. Kanų kino festivalis taip pat išsiskiria itin kompetentinga vertinimo komisija. Tai garantuoja, jog šioje kino šventėje žiūrovai gali mėgautis tik pačiais geriausiais filmais. Kanų kino festivalio metu teikiami vieni prestižiškiausių kino apdovanojimų. Tai – „Auksinė palmės šakelė“ (Palme d‘Or), „Didysis prizas“ (Grand Prix), „Žiuri prizas“ (Prix du Jury), „Auksinė palmės šakelė už geriausią trumpąjį filmą“ (Palme d‘Or du court metrage), „Geriausio režisieriaus apdovanojimas“ (Prix de la mise en scene), „Geriausios aktorės apdovanojimas“ (Prix d‘interpretation feminine), „Geriausio aktoriaus apdovanojimas“ (Prix du meilleur scenario) ir kiti. Kiekvienas kino pasaulio atstovas svajoja sulaukti pripažinimo Kanų kino festivalyje. Tuo tarpu, kiekvienas save gerbiantis kinomanas privalo apsilankyti šiame festivalyje bent kartą gyvenime.

  1. Amsterdamo dokumentinių filmų festivalis

Amsterdamo dokumentinių filmų festivalis yra vienas reikšmingiausių įvykių tarptautinėje dokumentinio kino arenoje. Apsilankymas šiame festivalyje – geriausias pasirinkimas dokumentinio kino gerbėjams. Kažkada pradėtas rengti kaip mažas festivalis, dabar jis sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų, kuriems siūloma daugiau nei 200 pačių geriausių dokumentinių filmų iš viso pasaulio. Amsterdamo dokumentinių filmų festivalis taip pat pasižymi įvairiais kartu vykstančiais renginiais. Šiame kino festivalyje verta apsilankyti jau vien dėl jame rengiamų diskusijų aktualiomis temomis, kuriose dalyvauja žymūs dokumentinio kino pasaulio atstovai bei visuomenininkai. Ar žinojote, jog šiame festivalyje buvo apdovanotas ir lietuvių režisieriaus Šarūno Barto filmas „Praėjusios dienos atminimui“? Tad, aviabilietai į Amsterdamą suteiks ne tik galimybę aplankyti Amsterdamo dokumentinių filmų festivalį, bet ir pasimėgauti mūsų šalies kino šlove.

  1. Venecijos kino festivalis

Venecijos kino festivalis yra tikrai išskirtinė šventė visiems kinomanams bei kino pasaulio atstovams. Juk tai pats pirmasis kino festivalis pasaulyje. Šiame festivalyje teikiami prestižiniai apdovanojimai, kurių gavimas prilygsta aukščiausios klasės pripažinimui. Sunku būtų surasti režisierių, kuris nesvajoja apie „Auksinį liūtą“ (Leone d‘Oro). Venecijos kino festivalio programoje kiekvienas filmų ekspertas ras sau artimų filmų. Besidomintys kino istorija taip pat gali dalyvauti įvairiuose pažintiniuose renginiuose. Venecijos kino festivalis neabejotinai sužavės visus, kurie jame apsilankys. Kas nenorėtų žiūrėti pačių geriausių pasaulio filmų nuostabiojoje Venecijoje? Šio kino festivalio filmų programos ir ypatingo Italijos miesto, kuriame jis vyksta, derinys leidžia puikiai įsijausti į kino magiją.

20-asis „Kino pavasaris“: 939 kino seansai ir šventė mieste

kino pavasaris, 2015

„Kino pavasario“ spaudos konferencija. Roberto Daškevičiaus foto

Kino šventė – ne tik kino teatruose, bet ir visame mieste. Tokią dovaną žiūrovams šiemet įteikia 20-ąjį kartą vyksiantis didžiausias šalyje kino festivalis „Kino pavasaris“. Svarbiausius naujus pasaulio filmus parodysiantis ir jų kūrėjus į Lietuvą pakvietęs festivalis prasidės kovo 19 d., tęsis dvi savaites ir vyks 5 miestuose.

Šiemet „Kino pavasaryje“ – beveik 250 filmų iš viso pasaulio, kurie bus rodomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose.

Tarp jų – savaitgalį keturis „Oskarus“, tarp jų – už geriausią filmą gavęs „Žmogus-paukštis“ („Birdman“), „Oskaruose“ geriausia dokumentika išrinktas „Pilietis Edwardas Snowdenas“ („Citizenfour“), festivalį atidarysiantis jaunojo kino vunderkindo Xavier Dolano drama „Mamytė“ („Mommy“), prestižiniame Sandanso kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanota lietuviška juosta „Sangailės vasara“ („The Summer of Sangaile“), dešimtis tarptautinių apdovanojimų jau gavęs ukrainiečių filmas apie kurčiųjų internatą „Gentis“ („The Tribe“), buvusio Bogotos mero Antano Mockaus fenomeną nagrinėjanti dokumentika „Gyvenimas yra šventas“ („Life Is Sacred“) ir daugelis kitų puikiai įvertintų įvairių žanrų ir temų filmų.

Į Lietuvą atvyks pasaulio kino meistrai

„Kino pavasaris“ į Lietuvą atveš ne tik pripažintus tarptautinius filmus, bet ir maždaug 200 kino profesionalų. Festivalio dienomis Lietuvoje bus galima sutikti tokius kino meistrus kaip dviejų „Auksinių palmės šakelių“ laureatas danas Bille Augustas, Oskarui nominuotas amerikiečių dokumentikos kūrėjas Joshua Oppenheimeris, kontroversiškas rusų režisierius Aleksejus Fedorčenko. Visi jie pristatys naujausius savo filmus.

20 metų – 20 kino vietų

Tačiau uždarius kino teatro duris, kinas nesibaigs: tiek Vilniuje, tiek Kaune festivalio dienomis Vilniaus gatvės virs „Kino pavasario“ gatvėmis. 20-us metus vykstantis festivalis pasieks 20 skirtingų miestų vietų. Vilniuje filmai bus rodomi ir didžiuliame ekrane Rotušės aikštėje.

Specialiu renginiu festivalis solidarizuosis su už Ukrainos laisvę kovojančiais žmonėmis, vyks koncertai, parodos, lankytojų lauks su „Kulinarijos studija“ organizuojamos kino vakarienės „Cinema Gourmet“.

„Norime sukurti kino šventę mieste, kuri tęstųsi ir išėjus iš kino teatro“, – sako „Kino pavasario“ organizatoriai, kuriems palaikymą šiemet siunčia ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Festivalis užaugo dešimteriopai

1995 m. „Kino pavasaris“ prasidėjo kaip nedidelis kino entuziastų sambūris, parodęs kelias dešimtis keturių Europos šalių filmų. Per 20 metų jis išaugo į vieną didžiausių kino įvykių Baltijos šalyse.

Pasak festivalio direktorės Vidos Ramaškienės, beveik 100 000 žiūrovų sutraukiantis Vilniaus kino festivalis tarptautinių mastu minimas tarp pripažintų Europos kino festivalių, o jo metu užmegztos pažintys ne vienam lietuviškam filmui padėjo išplaukti į tarptautinius vandenis.

Prezidentė: „Festivalis išaugino naują žiūrovų kartą“

Šiemet „Kino pavasarį“ sveikina ir Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, festivalį vadinanti drąsių ir kūrybingų asmenybių išauginta vizija. Ji ypač vertina tai, kad augdamas festivalis nenusisuko nuo Lietuvos kino kūrėjų.

„Šio festivalio durys visada atviros lietuviškam kinui. Ne vieną Lietuvos režisierių premjerą pirmieji išvydo būtent „Kino pavasario“ žiūrovai. Per 20 metų festivalis išaugino naują žiūrovų kartą – atpažįstančią, suprantančią ir vertinančią gerą kiną“, – savo atsiųstame sveikinimo žodyje kalbėjo šalies vadovė.

Jubiliejų lydi ištikima partnerystė

Pasak festivalio organizatorių, jubiliejaus šventė nebūtų planuojama tokia, kokia yra, jeigu „Kino pavasario“ nelydėtų ilgalaikė partnerystė su draudimo koncernu ERGO. Nors tikros partnerystės tradicijos Lietuvoje dar tik formuojasi, festivalio direktorė Vida Ramaškienė teigia, besidžiaugianti, kad šio partnerio pažadai yra aiškūs ir nekintantys keleriems metams į priekį. Nuo to didžiąja dalimi priklauso ir festivalio konkursinės programos „Nauja Europa Nauji vardai“ globa.

„Neįsivaizduojame savo pavasario be kino. Mums didelė garbė bendradarbiauti su „Kino pavasariu“ – šis renginys prilygsta Europos kino šventėms. Tikri entuziastai kine kartais per dieną praleidžia ir po 10 valandų, todėl ir šiemet kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įrengsime svetainę, kur žiūrovai galės atsipūsti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo ERGO korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė.

Filmai apie socialiai opias temas

Festivalio filmai suskirstyti į daugiau nei dešimt programų, tarp kurių – ir konkursinės, kuriose filmai bus vertinami tarptautinės komisijos ir apdovanoti „Kino pavasario“ prizu. Rytų ir Centrinės Europos kino debiutantus suvienys programa „Nauja Europa – nauji vardai“, Baltijos regiono kino kūrėjus – „Baltijos žvilgsnis“, o trumpametražių filmų režisieriai rungtyniaus tarptautiniame konkurse „Trumpas konkursas“ bei „Geriausio studentiško filmo konkurse“. Festivalyje vėlgi bus renkamas geriausias Lietuvos aktorius ir aktorė.

„Rodome tuos filmus, kurie yra apdovanoti tarptautiniuose festivaliuose ar įvertinti nacionaliniu mastu. Dėl to drąsiai sakome, kad filmai, kuriuos pamatysite „Kino pavasaryje“, yra vieni svarbiausių, sukurtų praėjusiais metais. Du trečdaliai režisierių renkasi socialiai opias temas – daugelio filmų herojai gyvena visuomenės paribiuose, yra atstumti, filmai siekia suprasti jų gyvenimus“, – konkursines programas pristatė „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė.

Lietuviškų filmų – daugiau nei bet kada anksčiau

Šiemet ypač didelis dėmesys skiriamas lietuviškam kinui – tiek sukurtam Lietuvoje, tiek užsienyje. Kaip niekada daug paraiškų sulaukė programa „Lietuviai svetur“.

„Susidomėjimas lietuviška programa šiemet buvo didžiausias festivalio istorijoje. Pristatysime 53 filmus, kuriuos atrinkome iš daugiau nei šimto atsiųstų. Labai džiaugiamės, kad pavyko patvirtinti ir buvusio Bogotos mero Antano Mockaus atvykimą į festivalį – apie jį sukurtas filmas „Gyvenimas yra šventas“. Festivalyje iš viso apsilankys 15 lietuviškų filmų kūrėjų iš viso pasaulio. Įvyks 12 lietuviškų trumpametražių premjerų“, – džiaugėsi „Kino pavasario“ lietuviškų filmų kuratorė Justė Zavišaitė.

Ji taip pat minėjo, kad žiūrovai galės susipažinti su senuoju Lietuvos kinu: bus pristatyta  skaitmenizuotų dokumentinių filmų antologija.

Rodys ir filmų retrospektyvas

Į „Kino pavasario“ programą atrenkami svarbiausi nauji praėjusių metų filmai, tačiau nepamirštama atiduodi duoklės ir jau matytoms, daugelį kino genijų įkvėpusioms juostoms. Šiemet bus prisiminti net du kartus su „Kino pavasario“ žiūrovais susitikusio prancūzų režisieriaus Leos Caraxo filmai. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio kino žvaigždžių, aplankiusių festivalį dar 1995 m. Jo retrospektyvoje – penkios vaidybinės juostos ir dokumentika apie patį kino kūrėją.

Kita retrospektyva bus skirta filmų apie gangsterius mėgėjams: bus rodoma nuo pirmųjų iki naujausių kriminalinių dramų.

Norint pažiūrėti visus filmus, reikėtų 13 dienų ir 17 valandų

„Šis jubiliejinis festivalis yra geresnis nei bet kada anksčiau tiek savo kiekybe, tiek kokybe. Išskirtinis bruožas – daug filmų iš Pietų Amerikos ir Azijos, laužysime stereotipus apie šias šalis. Pavyzdžiui, parodysime, kad Indijos kinas – ne tik Bolivudas“, – kalbėjo festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta.

Pasak jo, festivalyje įvyks 939 seansai. Visi filmai truks 329 valandas arba 13 dienų ir 17 valandų – beveik tiek kiek vyksta festivalis. Ilgiausias filmas trunka net virš 5 valandų.

Dėmesys ir kino užkulisiams

Kaip ir kasmet „Kino pavasaris“ atkreipia dėmesį ir į tai, kas vyksta už kadro. Šeštąjį kartą vyks kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“. Kovo 31 – balandžio 2 d. bus supažindinama su kino rinkodara, atsakoma į klausimą, kaip gauti lėšų savo pirmajam filmui ir ką daryti, kai jį jau sukūrei.

Pagrindiniai konferencijos svečiai – „The Einstein Couple“, rinkodaros specialistai iš Danijos, dirbę su Larso von Triero filmu „Nimfomanė“. Šios juostos reklaminė kampanija buvo ne mažiau provokuojanti nei pats filmas. Konferencijos programa bei registracija jau netrukus bus paskelbta festivalio puslapyje kinopavasaris.lt.

Nepasimesti tarp filmų padės technologijos

„Kino pavasario“ vykdomojo direktoriaus Algirdo Ramaškos teigimu, sukurta patogesnė festivalio svetainė, kurioje žiūrovai galės susidėlioti savo festivalio programą ir taip nepasiklysti tarp tikrai gausaus filmų pasirinkimo. Taip pat jau netrukus startuos ir nauja festivalio mobili programėlė, kuri padės planuotis savo programą bei sužinoti festivalio aktualijas bet kur ir bet kada.

Bilietai – nuo kovo 1 d.

Šiuo metu jau galima įsigyti ir abonementus į festivalį. Prekyba bilietais prasidės nuo kovo 1 d. Pirmąsias dvi dienas nusipirkti bilietus galės tik kortelės OMNI ID turėtojai. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių pamatytų norimus filmus, „Kino pavasario“ organizatoriai skelbs specialias akcijas bei taikys nuolaidas studentams ir senjorams.

Festivalio atidarymo ir uždarymo ceremonijos bus tiesiogiai transliuojamos per TV kanalą „LRT Kultūra“.

Kvietimas teikti filmus rodymui Berlyno kino mugėje EFM 2015

EFM Šaltinis - berlinale.de

EFM
Šaltinis – berlinale.de

Lietuvos kino centras kviečia teikti siūlymus dėl lietuviškų filmų (pagamintų 2014 m. ir coming soon) rodymo Berlyno filmų festivalio kino mugėje EFM 2015.

Iš pateiktų siūlymų, remiantis žemiau išvardintais kriterijais bei prioritetais, o taip pat finansinėmis Lietuvos kino centro galimybėmis, kino centras atrinks filmus, kuriems finansuos po vieną filmo seansą Berlyno kino mugės EFM 2015 programoje.

Tokių filmų siūlymus Lietuvos kino centrui prašome pateikti iki gruodžio 1 d.

Siūlomi filmai turi:
- būti lietuviški filmai;
– atitikti mugės reikalavimus (nusakančius filmo sukūrimo terminus, rodymo formatą, pateikimo terminus ir pan., plačiau:
http://www.efm-berlinale.de/en/films/film-entry/film_regulations/film_regulations.php

Prioritetai bus teikiami filmams, kurie:
- dar nebuvo rodyti tarptautinėse kino mugėse;
– turi tarptautinės sklaidos potencialą.

Iš pateiktų siūlymų atrinktiems filmams, Lietuvos kino centras įsipareigoja:
– finansuoti vieną filmo seansą mugės programoje.

Tokiu atveju, filmo prodiuseris pasirašo rašytinį susitarimą su Lietuvos kino centru, pagal kurį prodiuseris įsipareigoja:
– dalyvauti mugėje ir atstovauti savo filmui (arba įgalioti kitą asmenį);
– savo sąskaita pasirūpinti tinkamu filmo pristatymu į mugę, perduodant rodyti mugės techninius ir kitus reikalavimus atitinkančią filmo kopiją, pagal mugės nustatytus terminus;
– savo išgalėmis reklamuoti filmo seansą, informuoti nacionalinę ir tarptautinę žiniasklaidą, mugės dalyvius bei stendo lankytojus;
– mugei pasibaigus, t.y. iki vasario 28 d. pateikti Lietuvos kino centrui nustatytos formos ataskaitą apie tokio rodymo rezultatus;
– prodiuseriui neįvykdžius savo įsipareigojimų, padengti LKC patirtas išlaidas.

Primename, kad filmų siūlymų el. paštu, 3 vnt. filmo kopijų (DVD, Blu-ray formatais arba laikinos interneto prieigos prie filmo) ir anketos lauksime Lietuvos kino centre iki gruodžio 1 d.

Duomenys apie filmą atrankai rodymui Berlyno kino mugėje EFM 2015

Kopijas ir anketą siųsti / pristatyti adresu:

Gabrielei Burbaitei
Lietuvos kino centras
Z. Sierakausko g. 15, Vilnius

Lietuvos kino centras kino sklaidos projektus rems pagal naujas taisykles

Lietuvos kino centras

Lietuvos kino centras

Lietuvos kino centras paskelbė naujas kino sklaidos finansavimo taisykles. Pagal jas juridiniai asmenys galės kreiptis į LKC dėl paramos filmo ar filmo projekto pristatymui užsienio kino renginyje.

Viena pagrindinių naujovių – nuo šiol bus finansuojama ir filmų projektų sklaida. Į Lietuvos kino centrą gali kreiptis kino kūrėjai, norintys savo filmo projektą tobulinti ar pristatyti užsienyje vykstančiuose mokymuose, dirbtuvėse ir kituose kino industrijos renginiuose, kuriuose yra pakviesti dalyvauti.

Siekiant paramą skirti tikslingiau ir efektyviau, naujose taisyklėse įtvirtinti paramos skyrimo kriterijai ir prioritetai. Nuo šiol vertinant projektus finansavimo prioritetai bus taikomi filmams, kurių gamybai buvo skirtas valstybės finansavimas; kai paramos prašoma filmo pasaulinei ar europinei premjerai bei kai filmas atrinktas dalyvauti oficialioje Tarptautinės kino prodiuserių asociacijų federacijos akredituotų kino festivalių programoje arba kitų filmui svarbių kino festivalių programoje.

Paraiškas kino sklaidos finansavimui gauti bus galima teikti visus metus, bet ne vėliau nei likus 10 darbo dienų iki kino renginio pradžios.

Galima didžiausia projekto finansavimo suma – iki 20 000 eurų. Projektui įgyvendinti gali būti skiriama iki 90 proc. projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes.

Kreipiantis dėl paramos reikia pildyti atnaujintas dokumentų formas, kurios yra skelbiamos Lietuvos kino centro svetainėje.

 

 

 

 

Lietuvos kino centras kviečia pateikti informaciją katalogui „Lietuviški filmai 2014-2015“

Lietuvos kino centras

Lietuvos kino centras

Lietuvos kino centras kviečia pateikti informaciją katalogui „Lietuviški filmai“, kuris pristatys Lietuvos kiną ateinančių metų renginiuose ir festivaliuose.

Norinčius pateikti medžiagą katalogui, maloniai kviečiame užsiregistruoti ir užpildyti informacijos pateikimo anketą (-as) iki 2014 11 05, 12:00 val. Po nurodyto laiko, anketa automatiškai užsidarys, informacijos šių metų katalogui pateikti nebegalėsite.

Elektroninė informacijos pateikimo ankteta

Norint pildyti anketą – būtina užsiregistruoti.

  • Spauskite „Neesate užsiregistravę?“, suveskite prašomus duomenis ir prisijungimo duomenys bus atsiųsti į jūsų el. paštą.
  • Gavę slaptažodį – prisijunkite prie vartotojų sistemos.
  • Registracijos duomenų nepraraskite, jie bus reikalingi ir vėliau.

Užsiregistravę ir prisijungę pasirinkite, kurią anketą norite pildyti

  • Galite pateikti informaciją apie filmą, festivalį ar video žaidimą.
  • Galite užpildyti ir pateikti daugiau nei vieną anketą.

Anketų pildymo ir pateikimo statusą matysite savo asmeninėje paskyroje.

  • Anketą galite užpildyti per kelis kartus – veikia anketų saugojimo funkcija.
  • Nepamirškite išsaugoti ir galiausiai pateikti iki nurodyto termino.
  • Kad įsitiktumėte, ar tikrai pateikėte informaciją, patikrinkite savo paskyrą – prie anketos turi būti parašyta „Forma perduota“.

Komentarai

  • Po kai kuriais klausimais – parašyti komentarai. Prašome juos perskaityti ir į juos atsižvelgti.
  • Jei kažkas svarbaus anketoje netilpo ar pastebėjote techninių netikslumų, prašome viską nurodyti tam skirtoje vietoje anketos pabaigoje.

Elektroninė anketų pildymo forma – ką tik sukurta ir įdiegta, tad atsiprašome, jei liko netikslumų ar klaidų. Jei tokių pastebėsite, prašome įrašyti anketos pabaigoje paliktoje vietoje komentarams.   Dėkojame už bendradarbiavimą ir laukiame užpildytų anketų!